Keleivių laukimo laikas

☆ Nesenai Bolt kompanija išsiuntinėjo informaciją savo klientams apie tai, jog vairuotojai atvykę pas klientą privalo jo laukti 5 minutes už dyką ir tik po to, už kiekvieną pralauktą minutę pradedami skaičiuoti juokingi laukimo centukai… Kitaip sakant, vairuotojas nepralaukęs minimalaus 5 minučių (!) laiko, negali atšaukti iškvietimo ir nurodyti priežasties, kad klientas nepasirodė. Aišku, yra ir „gera žinia“ – tik pralaukus užsakovo dar papildomas 5 mokamas minutes (viso – 10 min), galima tikėtis… 1 Euro kompensacijos 🙁 Originalu, nieko nepasakysi. Tiesa, jei užsakovas bus nustatęs apmokėjimą už kelionę grynais, vairuotojas negaus nei to 1 Euro.

☆ Akivaizdu, jog toks pranešimas tik dar labiau skatins piktnaudžiauti laukimo laiku. Jeigu anksčiau vėluojantis keleivis bent jau atsiprašydavo už tai, tai po šio pranešimo vienas po kiti pasipylė piktnaudžiavimai laukimu. Iš taip vadinamos pavežėjo paslaugos, žingsnis po žingsnio, lieka tik šešėlis. Negana to, kad iki užsakovo vairuotojas važiuoja už dyką, dabar pageidaujama keleivio laukti 10 min. Nemaža dalis keleivių ir šiaip nepraleidžia progos pasityčioti iš pavežėjo, klausdami ar tikrai jiems apsimoka už „tiek“ juos vežioti, o kai kurie iš gailesčio palieka arbatpinigių, beje, visiškai ne už puikią kelionę, kaip kažkas galvoja… Nemanau, kad vairuotojams reikia išmaldos ar gailesčio, reiktų nors šiek tiek pagarbos paslaugos teikėjui, o ne vien pataikauti klientams.

☆ Tie centukai už kiekvieną pralauktą minutę turėtų būti pradedami skaičiuoti iš karto po to, kai vairuotojas atvyksta į užsakymo vietą ir paspaudžią klavišą su atvykimo pranešimu. O maksimaliai po 5 minučių laukimo (kurių metu skaičiuojamas laukimo mokestis), nepasirodžius klientui, tokį iškvietimą galima būtų be sentimentų atšaukti kaip „Nepasirodęs klientas“, o vairuotojui kompensuojama prastova pagal minimalų kelionės įkainį – 2 Eur. Ir kodėl siųloma nepasirodžius klientui, vairuotojui skambinėti jam ir jo ieškoti? Juk užsakovas ne tik užsakė automobilį, bet ir mato jo maršrutą, mato kur jis stovi ir net gauna pranešimą, kad jis atvyko į užsakymo vietą. Tuo tarpu vairuotojas mato tik užsakovo vardą ir adresą, beje, dažnai netikslų. Tai kodėl, leiskite paklausti, vairuotojas privalo ieškoti užsakovo? Užsakovas disponuoja kur kas didesne informacija, tačiau jam brukamas „pasyvo“ vaidmuo.

☆ Didžioji dalis užsakovų adresų – siauri daugiabučių kiemai į kuriuos pavyksta šiaip ne taip prasisprausti. Kaip įsivaizduojamas 10 minučių stovėjimas užblokuojant kitų automobilių pravažiavimą tokiose vietose? Vairuotojai priversti minėtą laiką laukdami, kiemuose stumdytis su pravažiuoti negalinčiais gyventojų automobiliais. O kur dar iškvietimai į vietas, kuriose draudžiama ne tik stovėti, bet ir sustoti. Savaime aišku – abi pusės lieka nepatenkintos ir dažnai išreiškia savo nepasitenkinimą. Vieni dėl to, kad atvykę pas klientą yra priversti negesindami variklio 5-10 minučių manevruoti kiemuose laukdami kol pasirodys užsakovas, o užsakovas nepatenkintas, kad neranda automobilio… Nekalbu apie tokius užsakovus, kurie, galimai, žinodami apie tai, kad laukimas jiems nieko nekainuoja, neretai automobilio atvykimo vietoje, demonstratyviai dar kurį laiką šnekučiuojasi, glėbesčiuojasi ar rūko, neskubėdami įlipti į automobilį ir pradėti kelionę.

☆ Keleivių pavežimo veikloje nuo nuo pat pradžių buvo nusistovėjusi praktika, kad užsakovas kviečia pavežėją laukdamas automobilio įsėdimo vietoje, o ne patalpose ar kitose vietose iš kurių, pastaruoju metu, dažnai klientus tenka PRAŠYTI išeiti, o kai kurie klientai net įsigudrina užsisakinėti pavežimo paslaugas dar važiuodami traukiniu ar autobusu… Šia sentencija neverta pamiršti ir to, kad tokiais (ir kitais, kurių tikrai netrūksta) „patobulinimais“, keleivių pavežimo veikla prilyginama taksi paslaugos veiklai, kuri yra pakankamai griežtai reglamentuota. Tuomet tik laiko klausimas, kada įstatymų leidėjų tarpe atsiras iniciatyvūs valdininkai, kurie pavežėjų veiklą, kartu su šiuo metu galiojančiomis išlygomis ir nuolaidomis pritrauks prie taksi veiklos modelio su visomis pasekmėmis, t.y. iš pavežėjų bus reikalaujama taksi licencija, taksi numeriai, papildomi draudimai, 6 mėn. automobilio tech.apžiūra, sertifikuotais skaitikliais, plafonas ir t.t. ir pan.

Pavežėjimo kompanijų klientai

☆ Kas naudojasi Pavežėjimo kompanijų paslaugomis?

☆ Anksčiau, taksi paslaugomis naudojosi tie, kas turėjo pinigų. Tie, kas jų turėjo mažiau, važinėjo su mikriukais, kam jų trūkdavo labai – su maršrutiniais autobusais, o tie, kas pinigų neturėjo iš viso – važinėjo su dviračiais arba vaikščiojo pėsčiomis.

☆ Atsiradusi pavežėjimo paslauga pagimdė naują vartotojų tarpsluoksnį, t.y. klientus, kurie už visuomeninio transporto įkainius reikalauja, kad būtų nuvežti tiesiai prie lovos… Labai stipriai skiriasi skirtingų pavežimo paslaugas teikiančių platformų klientai. Iš dalies, tai ir nenuostabu, nes vienos jų būdamos taksi kompanijomis, teigdamos Pavežėjimo paslaugas neslepia to, kad visdėlto yra taksi kompanijos, tačiau naudojasi LR įstatymų spragomis taksi veiklos reglamente. Kitos, tokios kaip Bolt, visomis išgalėmis tvirtina, kad teikia išskirtinai Pavežėjimo paslaugas, nors tai visiškai neatitinka tikrovės. Iš esmės, šiuo metu visos, be išimties, save vadinančios Pavežėjimo paslaugas teikiančios kompanijos, vykdo taksi paslaugas. Bet tai jau atskira tema. Gryžkime prie klientų.

☆ Etaksi klientai – dauguma buvusių reguliaraus taksi firmų klientai, šiandien turintys išmaniuosius telefonus, kurių pagalba naudojasi šios kompanijos programėlę tam, kad išsikviesti taksi. Vėlgi, taksi kompanija sumaniai pasinaudojusi minėta spraga įstatyme, prisiėmė pagal Individualios veiklos pažymėjimą veikiančius asmenis su nežymėtais automobiliais, kuriuos siuntinėja taksi užsakiusiems klientams. Taigi, dauguma užsakiusiųjų per šią programėlę klientų į pavežėjus žiūri kaip į taksistus. Tarkime, kad tame nieko blogo nėra, yra tik vienas bet, pavežėjui už atvykimą iki kliento ir jo laukimą niekas nesumoka. Atlygį už paslaugą klientas moka tik už nuvežimą nuo taško A iki taško B. Deja, didžioji dalis klientų piktnaudžiauja tuo, t.y. verčia pavežėją jo ieškoti po kiemus ar netiksliai nurodytais adresais, be abejo, jo kantriai laukti (privaloma kliento laukti ne mažiau 10 minučių, kas yra neadekvatu, turint galvoje, kad pasiruošimui išeitį į lauką klientas turi pakankamai laiko, tame tarpe, savo išmaniąjame telefone mato tikslią automobilio vietą ir net gauna pranešimo signalą, kad automobilis atvyko). Visame šiame vaizde, tik mažoji dalis klientų supranta, kad galima būtų palikti pavežėjui arbatpinigių bent jau už tai, kad vertė jį laukti ar klaidžioti painiu adresu ar važiuoti paimti klientą purvynuose paskendusiuose vietovėse. Dažnas Etaksi klientas iki šiol stebisi kodėl užsakytas automobilis be skiriamųjų taksi ženklų ir atributikos. Yra net tokių, kurie piktinasi pavežėjo automobiliu ir šia paslauga iš principo… Kita vertus nenuostabu, nes programėlė vadinasi Etaksi, o ne pvz Epavežimas.

☆ Bolt-as klientams siūlo savo paskyrą susieti su banko kortele, t.y. atvykus į vietą, klientas pasako sudiev ir eina savo keliais. Jeigu pasirenkamas apmokėjimas už kelionę grynais, Bolt-o klientai praktiškai visada duoda tikslią sumą arba laukia gražos iki cento. Arbatpinigiai čia iš svajonių srities. Šia programėle daugiausia naudojasi moksleiviai, jaunimas ir taip vadinamas viduriniosios grandies vadybininkų sluoksnis. Labiausiai kaprizingi ir su pertekliniais reikalavimais klientai. Ne naujiena užsakymų atmetinėjimas bet kurioje jo stadijoje. Nors daugelis jų laiko save ypač sumaniais ir išprususiais, tačiau retas mato reikalą pranešti (žinute arba telefoniniu skambučiu) vairuotojui apie savo vėlavimą ar vietos patikslinimą. Praktiškai visada nepamirš, gavę bet kokio pobūdžio pastabą – prirašyti bjaurių ir dažnai tikrovės neatitinkamčių atsiliepimų. Netrūksta čia ir gudruolių, bandančių už 2 Eurus nuvažiuoti penkiese ar net septyniese… Kadangi Bolt-as netaiko užmiesčio tarifų, šia spraga pasinaudoja rajonų ir užmiesčių gyventojai – nuvažiuoja iki galinės visuomeninio transporto stotelės miesto pakraštyje ir ten išsikviečia Bolt pavežėją, kuris gudruolį priverstas vežti kaimo vieškeliais iš kur teks gryžti tuščiom (sudėjus visas sanaudas, kartais tokius gudruolius vairuotojas veža už dyką…)

☆ Skirtumas tarp klientų iš užsienių ir vietinių – užsieniečiai VISADA laukia pavežėjo gatvėje ir atidžiai stebi programėlėje kur tuo metu randasi automobilis, o jam esant matomumo ribose VISADA pamoja ranka, atkreipdami į save dėmesį. Lietuvaičiai – pakankamai retai pasirodo gatvėje laiku, o tie kurie laukia, šventai įsitikinę, kad vairuotojas juos pažįsta iš veido, t.y. NIEKADA nepamoja, bet užtat dažnas suirzta kai pro tokią statulą pravažiuoji nestabtelėjes. Greičiausiai tai mūsų neišpasakyto drovumo požymis.

☆ Deja, labiausiai nepageidaujami klientai yra ne su naminiais gyvūnais, net ne neblaivūs asmenys, o… super mamytės su savo atžalomis, kuriems leidžiama daryti automobilyje praktiškai viskas – spardyti kojomis priekines automobilio sėdynes, šokinėti ant galinių sėdynių su purvinais batais, valgyti ir drabstyti maistą po saloną, gerti įvairius gėralus ir jais taškyti sėdynes, durų apmušalus, lubas, nekalbant jau apie tų pačių sėdynių, ant kurių turės sėdėti sekantys keleiviai – apsisiojimą. Kas blogiausia – nei tokiems, nevaldomiems vaikučiams, nei jų mamoms NEREKOMENDUOJAMA sakyti JOKIŲ pastabų, nes kaip minimum vairuotojas bus iškoliotas ir paskelbtas NEMYLINČIU vaikus. Be abejo, nebus pamiršta visokiuose forumuose ir atsiliepimuose pažerti kritikos apie TOKĮ nevidoną vairuotoją, kuris nekenčia sulaukėjusių vaikučių…

Ar iš tikro yra naudinga būti Pavežėju?

☆ Ar tikrai yra naudinga užsiimti pavežėjimo paslauga veikiant per Pavežėjų platformas, t.y. programėles? Pabandysiu atmetus sentimentus ir utopinius pajamų skaičiavimo metodus, detalizuoti ir apibendrinti šios veiklos modelį. Dėl šios veiklos naudingumo, kiekvienam paliksiu spręsti asmeniškai. Konkrečiu atveju, išsakau tik savo asmeninę nuomonę ir pastebėjimus.

☆ Iš pažiūros ši veikla atrodo kaip visiškai nuo nieko nepriklausoma ir savarankiška, galimai net ypač nevarginanti, o kartais net ir smagi. Bet pradėkime viską nuo pradžių.

☆ Dirbant kasdien nuo 8 iki 12 valandų per parą su savo automobiliu, per dieną trumpais atstumais nuvažiuojama apie 150-200 km ir daugiau (kas, beje, prasilenkia su pačia pavežėjimo paslaugos idėja, nes dirbant tiek valandų per dieną – tai jau taksavimas, t.y. reguliari darbinė veikla, o ne pavežėjimo paslauga). Praktiškai po 6 mėnesių intensyvaus automobilio drožimo, iš jo lieka ne kas. Kitaip sakant, po minėto laikotarpio veiklos, tam, kad atgaivinti automobilį iki pradinės kondicijos, reiktų sukišti į jo reanimaciją dydžiąją dalį to, kas uždirbta. Beje, išlieka tikimybė, kad susidūrus su rimtesniu, t.y. brangiai kainuosiančiu automobilio remontu arba neduok Die – nedraudiminiu auto įvykiu (kurio kaltininkas būsi pats), neužteks net to, kas buvo uždirbta per visą minėtą laikotarpį.

☆ Dar vienas „malonumas“ lauks sekančių metų pradžioje, kuomet teks pildyti metinę pajamų deklaraciją ir sumokėti GPM. Kaip taisyklė – praėjusių metų pajamos, senai „pravalgytos“, todėl šio mokesčio mokėjimas dažno traktuojamas kaip nuostolis arba papildomos išlaidos.

☆ Už kokį atlygi vežiojami klientai. Nėra ko stebėtis, kodėl ant tokių kaip Bolt, Uber, Etaksi ir pan. siunta reguliarūs taksi vairuotojai ir firmos. Kai kurių Pavežimo kompanijų kainos nusmauktos iki absurdo. Suprantama – keleiviams, ypač Klaipėdoje, kur atstumai juokingi, dominuojant 2-3 Eurų pavežimo kainoms (kai tuo tarpu visuomeninio transporto, jeigu pirkti bilietą autobuse – kelionės kaina 1 Eur – pvz. 3 žmonės = 3 Eurai! Vadinasi dažnu atveju pigiau važiuoti su pavežėju nei su viešuoju transportu), tai tik į naudą. Tačiau kitoje pusėje esantys paslaugas teikiantys vairuotojai su savo automobiliais, visame šiame kainų tarp Pavežėjų kare, iš esmės paversti atpirkimo ožiais. Kompanijoms visiškai nereikia rūpinti pavežėjų auto parko priežiūra, draudimais, mokesčiais ar darbo laiku. Per programėlę, už užsakymo gavimą, vairuotojas susimoka nuo 20 iki 25% komisinius (!), t.y. ketvirtį paslaugos sumos. Švelniai tariant – komisiniai grobuoniški. Tačiau kol bus kas tokiomis sąlygomis dirba, tol komisiniai nemažės. O kadangi kompanijos sugeba puikiai manipuliuoti vilionėmis, panašu, kad artimiausiu metu pavežėjų netrūks, o komisiniai nemažės. Nebent rinkoje pasirodytų naujas dalyvis su logiškais komisiniais ir abiems pusėms – keleiviams ir vairuotojams priimtinomis kainomis ir sąlygomis.

☆ Kokie yra realūs pajamų skaičiukai iš šios veiklos? Jeigu nustatyti veikimo spindulį, pvz pagal Bolt programėlės nutylėjimą – 8 km, užsakymus galima gauti ir 15 km atstumu (įsivaizduokite, kokie malonūs pojūčiai aplankys, kuomet įveikus tokį atstumą iki užsakovo, kurį pavežėjas važiuoja už dyką, paaiškės, jog jį tereiks pavežti porą kilometrų. Kas nežino, priminsiu, kad programėlė duodama užsakymą konkrečiam pavežėjui – užsakovo kelionės tikslo nerodo.. (!?), kaip nerodo ir už kokią kainą teks vežti keleivį, todėl pavežėjas pasirinkimo neturi. Vairuotojo nuo pat užsakymo priėmimo iki kelionės pabaigos, laukia vienas siurprizas po kito (atskira tema). Nustačius minimalų – 2 km veikimo spindulį, dauguma užsakymų vistiek bus už 3-4, o kartais ir dar daugiau kilometrų (kuriuos, iki užsakovo taip pat važiuojama už dyką). Konkretus pvz. – iki kliento važiuoju 2.1 km. Klientas pageidauja važiuoti į užmiestį (beje, vidurnaktį) – 19.1 km, atgal gauti pakeleivį jokių šansų, važiuoji atgal tuščiom. Viso – 40.3 km. Atlygis už kelionę: 12.1 Eur. Daliname šią sumą iš nuvažiuotų kilometrų (40.3 km) = 0.30 Eur/1 km. Iš jos minusuojame kompanijos interesą 25% = 0.23 Eur/1 km. Be abejo iš šios sumos minusuojame mokesčius, kurą ir amortizaciją (~ 12 ct). Rezultate iš kelionės kilometro lieka – 11 centų. Sekantis pvz.: iki kliento 2 km, kelionė – 2.1 km, tuščias važiavimas – 2 km. Viso: 6.1 km. Atlygis – 2 Eur. Atmetus visus interesus ir sąnaudas, 1 km kaina – tie patys 11 ct. Didžioji dalis kelionių rezultatai bus panašūs. Per darbo dieną nuvažiuojat 200 km x ~11 ct/1 km = 21 Euras. Už 21 Eura per dieną… na atsiprašau, reikia visiškai neturėti savigarbos. Tiesa, jeigu visas šis veiklos modelis veiktų kaip tikra keleivių Pavežimo paslauga – šiek tiek prisiduriant prie pagrindinės veiklos, laisvalaikio metu, viskas būtų kaip ir nieko, tačiau ne viskas auksas, kas žiba 🙂

☆ Pavežimo kompanijų daugiklių ir taip vadinamos minimalios kelionės kainos taikymas atitinka visą šių platformų kainodaros koncepciją, t.y. kainodara niekingai žema ir neadekvati. Tikriausiai pasaulyje nėra kitos šalies ir kito pavežimo ar taksi paslaugų teikėjo, kuris netaikytų daugiklių ir antkainių piko, nakties valandomis, švenčių ir savaitgalio dienomis ir užmiesčio kelionėms visoje veikimo teritorijoje. Pavežimo kompanijos turi savo logiką ir paskaičiavimus, kuriais bando pakeisti nusistovėjusią ir bendrai priimtą tvarką, tiesa, ne pavežėjų naudai.

☆ Neverta pamiršti ir keliamus perteklinius reikalavimus pavežėjui: pageidaujama klientus vežioti su kaip galima naujesniu, švaresniu, tvarkingesniu automobiliu, nepriekaištingai atrodančiu ir bendraujančiu vairuotoju, kuris neklaidžiotu po miestą, o žinotų jį kaip savo rankų pirštus, žinotų valstybinę kalbą, pageidautina dar kelias užsienio, atvažiuotu iki durų, lauktų kliento tiek kiek reiks, įkeltų (jeigu reikia) keleivio bagažą, kaitaliotų pagal kliento pageidavimus kelionės maršrutą, bet kokiomis aplinkybėmis išlikti mandagiu, nesivelti į ginčus su keleiviu ir prisitaikyti prie jo nuotaikos. Ir visą tai – už ~10 ct/1 km. Manau, kad kažkam negerai su galva arba pavežėjus laiko idiotais. Šiandien, nuvežus klientą per visą miestą, iš gautos sumos atėmus visus interesus ir išlaidas – neišeina net autoplovykloje nusiplauti automobilį…

☆ Ir taip, visa pavežėjo veikla peni: pavežėjų kompanijas, kuro ir auto detalių pardavėjus, auto servisus, VMI ir kitas siurbeles. Vairuotojui primesta gražaus uždarbio iliuzija, kad kuo daugiau jis perveš keleivių, tuo jis daugiau uždirbs.

☆ Mano kuklia nuomone, pavežėjų kompanijos taikydamos minimalią 2 Eurų pavežimo kainą, nelabai susivaiko LT miestų atstumuose, klientų specifikoje, kultūroje, papročiuose ir kas svarbiausia – kainodaroje. Juolab, kad tie kas naudojasi pavežimo paslaugomis užjūriuose žino, kokios ten minimalios pavežimo kainos. Tiesos dėlei reiktų pasakyti, kad LT taikomas toks pat minimalus pavežimo įkainis kaip varguoliškose Afrikos ar Rytų EU šalyse. Deja, pragyvenimo lygis LT ženkliai aukštesnis negu minėtose šalyse, tačiau pavežimo įkainiai – nepadoriai žemi.

☆ REZIUME – keleivių pavežėjimu verta užsiimti tik tokiais atvejais, jeigu gyvenime didelė finansinė skylė ir tikrai trūksta minimalioms išlaidoms padengti. Sudėjus visas laiko, sveikatos, finansines ir biurokratines (PVM, GPM, PSD, VMI ir begalė kitų) sąnaudas, atvirai pasakius, tai „Monkės biznis“. Taip pat verta užsiimti šia veikla, jeigu namie pragaras, o dėtis nėra kur. Turi automobilį kurio negaila, kuris dažnai nelūžta arba jis nieko nekainuoja. Jeigu patinka bendrauti su pačiais įvairiausiais žmonėmis (ne tik su fainomis panikėmis). Dar verta užsiimti šia veikla, jeigu gyvenimo kelyje duobė, o joje būdamas nenori galutinai degraduoti, pavežėdamas keleivius, o kitaip sakant sėdėdamas automobilyje ir laukdamas užsakymų, tikrai rasi apie ką pagalvoti ir galbūt rasi savo gyvenimo kelią…