Keleivių laukimo laikas

☆ Nesenai Bolt kompanija išsiuntinėjo informaciją savo klientams apie tai, jog vairuotojai atvykę pas klientą privalo jo laukti 5 minutes už dyką ir tik po to, už kiekvieną pralauktą minutę pradedami skaičiuoti juokingi laukimo centukai… Kitaip sakant, vairuotojas nepralaukęs minimalaus 5 minučių (!) laiko, negali atšaukti iškvietimo ir nurodyti priežasties, kad klientas nepasirodė.

☆ Akivaizdu, jog toks pranešimas tik dar labiau skatins piktnaudžiauti laukimo laiku. Jeigu anksčiau vėluojantis keleivis bent jau atsiprašydavo už tai, tai po šio pranešimo vienas po kiti pasipylė piktnaudžiavimai laukimu. Iš taip vadinamos pavežėjo paslaugos, žingsnis po žingsnio, lieka tik šešėlis. Negana to, kad iki užsakovo vairuotojas važiuoja už dyką, dabar pageidaujama keleivio laukti 10 min. Nemaža dalis keleivių ir šiaip nepraleidžia progos pasityčioti iš pavežėjo, klausdami ar tikrai jiems apsimoka už „tiek“ juos vežioti, o kai kurie iš gailesčio palieka arbatpinigių, beje, visiškai ne už puikią kelionę, kaip kažkas galvoja… Nemanau, kad vairuotojams reikia išmaldos ar gailesčio, reiktų nors šiek tiek pagarbos paslaugos teikėjui, o ne vien pataikauti klientams.

☆ Tie centukai už kiekvieną pralauktą minutę turėtų būti pradedami skaičiuoti iš karto po to, kai vairuotojas atvyksta į užsakymo vietą ir paspaudžią klavišą su atvykimo pranešimu. O maksimaliai po 5 minučių laukimo (kurių metu skaičiuojamas laukimo mokesti), nepasirodžius klientui, tokį iškvietimą galima būtų be sentimentų atšaukti kaip „Nepasirodęs klientas“, o vairuotojui kompensuojama prastova pagal minimalų kelionės įkainį – 2 Eur. Ir kodėl siųloma nepasirodžius klientui, vairuotojui skambinėti jam ir jo ieškoti? Juk užsakovas ne tik užsakė automobilį, bet ir mato jo maršrutą, mato kur jis stovi ir net gauna pranešimą, kad jis atvyko į užsakymo vietą. Tuo tarpu vairuotojas mato tik užsakovo vardą ir adresą, beje, dažnai netikslų. Tai kodėl, leiskite paklausti, vairuotojas privalo ieškoti užsakovo? Užsakovas disponuoja kur kas didesne informacija, tačiau jam brukamas „pasyvo“ vaidmuo.

☆ Didžioji dalis užsakovų adresų – siauri daugiabučių kiemai į kuriuos pavyksta šiaip ne taip prasisprausti. Kaip įsivaizduojamas 5-10 minučių stovėjimą užblokuojant kitų automobilių pravažiavimą tokiose vietose? Vairuotojai priversti minėtą laiką laukdami, kiemuose stumdytis su pravažiuoti negalinčiais gyventojų automobiliais. O kur dar iškvietimai į vietas, kuriose draudžiama ne tik stovėti, bet ir sustoti. Savaime aišku – abi pusės lieka nepatenkintos ir dažnai išreiškia savo nepasitenkinimą. Vieni dėl to, kad atvykę pas klientą yra priversti negesindami variklio 5-10 minučių manevruoti kiemuose laukdami kol pasirodys užsakovas, o užsakovas nepatenkintas, kad neranda automobilio… Nekalbu apie tokius užsakovus, kurie, galimai, žinodami apie tai, kad laukimas jiems nieko nekainuoja, neretai automobilio atvykimo vietoje, demonstratyviai dar kurį laiką šnekučiuojasi, glėbesčiuojasi ar rūko, neskubėdami įlipti į automobilį ir pradėti kelionę.

☆ Keleivių pavežimo veikloje nuo nuo pat pradžių buvo nusistovėjusi praktika, kad užsakovas kviečia pavežėją laukdamas automobilio įsėdimo vietoje, o ne patalpose ar kitose vietose iš kurių, pastaruoju metu, dažnai klientus tenka PRAŠYTI išeiti, o kai kurie klientai net įsigudrina užsisakinėti pavežimo paslaugas dar važiuodami traukiniu ar autobusu… Šia sentencija neverta pamiršti ir to, kad tokiais (ir kitais, kurių tikrai netrūksta) „patobulinimais“, keleivių pavežimo veikla prilyginama taksi paslaugos veiklai, kuri yra pakankamai griežtai reglamentuota. Tuomet tik laiko klausimas, kada įstatymų leidėjų tarpe atsiras iniciatyvių veikėjų, kurie pavežėjų veiklą, kartu su šiuo metu galiojančiomis išlygomis ir nuolaidomis pritrauks prie taksi veiklos modelio su visomis pasekmėmis, t.y. iš pavežėjų bus reikalaujama taksi licencija, taksi numeriai, papildomi draudimai, 6 mėn. automobilio tech.apžiūra, sertifikuotais skaitikliais, plafonas ir t.t. ir pan.

Kas toks yra pavežėjas?

– Marijos žemėje, t.y. Lietuvoje, dažnai pavežėjai painiojami arba samoningai suplakami su taksi paslaugas teikiančiais asmenimis.
Pradėkime nuo to, kad keleivių pavežėjimo idėja kilo ne dėl noro konkuruoti su taksi paslaugas teikiančiomis firmomis, o tiesiog norint užpildyti keleivių pavežimo nišą, išsikviečiant pakeleivingą transporto priemonę mieste – gatvėje (o ne prie savo namų durų, įėjimo, ar kaimo gryčios..), programinės įrangos dėka. Taip vadinamą pavežėjimo paslaugą turėjo atlikti civiliai, neužsiimantys profesionalia šios srities veikla asmenys. Kurie epizodiškai įsijungę pavežėjimo programėlę ir karts nuo karto paveža keleivius. Bet tai liko tik teorijoje. Praktikoje, dėka daugelio valstybių, tame tarpe ir LT – netoliaregiškumo ir nesusivaikymo kas prie ko, pavežėjimo idėja – pasileido ir išsikraipė.
Kaip, kas ir kodėl klostėsi ir dėliojosi šioje paslaugų sferoje, dėlioti galima ilgai ir nuobodžiai. Nes tiek UBER, tiek kitos, naujai įsisteigusios pavežėjimo firmos, o ypač šia veikla susidomėjus ir prikišus prie jos nagus taksi kompanijoms, pavežėjimo reikalai pradėjo išsigimti. Bet tai jau kita istorija.

– Trumpai, tiems, kurie dėl pačių įvairiausių priežasčių nežino kas yra tokie pavežėjai – pabandysiu populiariai ir kiek galima aiškiau – aprašyti (bendro lavinimo dėlei..):
Pirmiausia, tam kad užsiimti pavežėjimo veikla (legaliai), būtina VMI išsiimti „Individualios veiklos Pažymą“, antra – užsiregistruoti vietinėje savivaldoje apie teikiamą keleivių pervežimo paslaugą. Antras etapas – registracija Pavežėjimo Paslaugas teikiančios įmonės portale. Ten reikia pateikti sekančių originalių dokumentų kopijas:

  • Vairuotojo pažymėjimą;
  • Vairuotojo nuotrauką;
  • Automobilio registracijos liudijimą;
  • Galiojančią automobilio Techninę apžiūrą;
  • Galiojantį automobilio Draudimą;
  • Automobilio nuotrauką;
  • Individualios veiklos pažymą;
  • Administracinių teisės pažeidimų išrašą;
  • Teistumo – neteistumo išrašą;
  • Automobilio deklaraciją dėl keleivių vežimo.

– Turiu pastebėti, kad LT pavežėjimo paslaugas teikiančios įmonės į šių dokumentų svarbą žiūri atsakingai ir ne pro pirštus. Kaip suprantu, duomenys yra peržiūrimi ir praslysti visokiems niekadėjams labai paprasta nėra. Be to, veikianti pavežėjų vertinimo sistema (tiesa, veikianti tik į vieną pusę, bet apie tai kitoje dalyje), pakankamai greitai išskiria iš kitų probleminius ar konfliktiškus vairus, kurių veikla operatyviai užtrumpinama. Todėl daugeliu atveju, keleiviai naudojantys pavežėjų paslaugomis, gali būti ramūs dėl savo saugumo (žmogiškąja žodžio prasme).

– Toliau – pavežėjams paslaugų teikėjų firmos dažnai (jei ne visada..) kelia perteklinius reikalavimus, kurie praktikoje gali būti taikomi tik išskirtines taksi paslaugas teikiantiems vairams. Yra vienas ne visai malonus momentas – pavežėjų taikomi įkainiai, deja, nesudaro precendento šių reikalavimų vykdymui. Bet kuriuo atveju, didžioji dalis vairų nuoširdžiai stengiasi juos vykdyti, ir tai nėra blogai.

– Pavežėjas neturi, t.y. negali turėti taksometro, visus pavežėjimo užsakymus jis priima tik programėlės dėka, kuri iš anksto paskaičiuoja kelionės kainą, kurią prieš kelionės pradžią žino keleivis, bet ne pavežėjas… (dar viena atskira istorija). Daugelis keleivių nežino, kad pavežėjas priimdamas jo užsakymą, žino tik vietą į kurią turi atvykti tam, kad paimti keleivį, kur reiks jį vežti, jis sužino tik atvykęs į keleivio paėmimo vietą ir paspaudęs programėlės klavišą „Pradėti kelionę“… (ir dar viena atskira tema apie kompanijų ne visiškai garbingą elgesį su pavežėjais). Vien žodž, keleiviui suformuojama kelionės kaina remiantis jo paėmimo ir atvykimo taškais. Kai kurių kompanijų programų algoritmai šį atstumą skaičiuoja keleivio naudai, kai kurių – pavežėjų. Kaip skaičiuoja kaina ir į kurią pusę, iki šiol išlieka mistika, kurios skaičiavimas žinomas tik kompanijoms, kurios nelinkusios dalintis šia informacija.

– Pavežėjas kelyje privalo laikytis visų KET, kalba eina apie tai, jog taksi turi kai kuriuos išskirtinumus – gali važiuoti per eismą draužiančius ženklus ir viešajam transportui skirtą juostą. Todėl pavežėjo atvykimo laikas į galutinį kelionės tikslą gali skirtis nuo taksi.

– Apibendrinant – keleiviai neturėtų įsivaizduoti, kad šiandien pavežėju gali būti bet kas. Taip pat jie turėtų žinoti, kad pavežėjai privalo mokėti ir dažniausiai moka visus mokesčius, kaip antai – GPM, VSD, PSD, vesti pajamų (ir jei nori – išlaidų) apskaitą, pildyti metines deklaracijas, o nuo šių metų kovo mėnesio dar ir PVM deklaracijas. Tiems keleiviams, kurie mano, kad sukinėti vairą, užsiiminėti popierizmu, tebūnie ir reikalingu – yra vieni juokai, nuoširdžiai siųlau pabandyti, o po to daryti savus apibendrinimus, išvadas ir atitinkamai po to, formuoti savo požiūrį į teikiančius pavežėjimo paslaugas vairuotojus.

Visiems sėkmės, ačiū už dėmesį ir kantrybę skaitant šį postą.
Netrukus brūkštelėsiu dar, nes temų – apstu 🙂