Ar iš tikro yra naudinga būti Pavežėju?

☆ Ar tikrai yra naudinga užsiimti pavežėjimo paslauga veikiant per Pavežėjų platformas, t.y. programėles? Pabandysiu atmetus sentimentus ir utopinius pajamų skaičiavimo metodus, detalizuoti ir apibendrinti šios veiklos modelį. Dėl šios veiklos naudingumo, kiekvienam paliksiu spręsti asmeniškai. Konkrečiu atveju, išsakau tik savo asmeninę nuomonę ir pastebėjimus.

☆ Iš pažiūros ši veikla atrodo kaip visiškai nuo nieko nepriklausoma ir savarankiška, galimai net ypač nevarginanti, o kartais net ir smagi. Bet pradėkime viską nuo pradžių.

☆ Dirbant kasdien nuo 8 iki 12 valandų per parą su savo automobiliu, per dieną trumpais atstumais nuvažiuojama apie 150-200 km ir daugiau (kas, beje, prasilenkia su pačia pavežėjimo paslaugos idėja, nes dirbant tiek valandų per dieną – tai jau taksavimas, t.y. reguliari darbinė veikla, o ne pavežėjimo paslauga). Praktiškai po 6 mėnesių intensyvaus automobilio drožimo, iš jo lieka ne kas. Kitaip sakant, po minėto laikotarpio veiklos, tam, kad atgaivinti automobilį iki pradinės kondicijos, reiktų sukišti į jo reanimaciją dydžiąją dalį to, kas uždirbta. Beje, išlieka tikimybė, kad susidūrus su rimtesniu, t.y. brangiai kainuosiančiu automobilio remontu arba neduok Die – nedraudiminiu auto įvykiu (kurio kaltininkas būsi pats), neužteks net to, kas buvo uždirbta per visą minėtą laikotarpį.

☆ Dar vienas „malonumas“ lauks sekančių metų pradžioje, kuomet teks pildyti metinę pajamų deklaraciją ir sumokėti GPM. Kaip taisyklė – praėjusių metų pajamos, senai „pravalgytos“, todėl šio mokesčio mokėjimas dažno traktuojamas kaip nuostolis arba papildomos išlaidos.

☆ Už kokį atlygi vežiojami klientai. Nėra ko stebėtis, kodėl ant tokių kaip Bolt, Uber, Etaksi ir pan. siunta reguliarūs taksi vairuotojai ir firmos. Kai kurių Pavežimo kompanijų kainos nusmauktos iki absurdo. Suprantama – keleiviams, ypač Klaipėdoje, kur atstumai juokingi, dominuojant 2-3 Eurų pavežimo kainoms (kai tuo tarpu visuomeninio transporto, jeigu pirkti bilietą autobuse – kelionės kaina 1 Eur – pvz. 3 žmonės = 3 Eurai! Vadinasi dažnu atveju pigiau važiuoti su pavežėju nei su viešuoju transportu), tai tik į naudą. Tačiau kitoje pusėje esantys paslaugas teikiantys vairuotojai su savo automobiliais, visame šiame kainų tarp Pavežėjų kare, iš esmės paversti atpirkimo ožiais. Kompanijoms visiškai nereikia rūpinti pavežėjų auto parko priežiūra, draudimais, mokesčiais ar darbo laiku. Per programėlę, už užsakymo gavimą, vairuotojas susimoka nuo 20 iki 25% komisinius (!), t.y. ketvirtį paslaugos sumos. Švelniai tariant – komisiniai grobuoniški. Tačiau kol bus kas tokiomis sąlygomis dirba, tol komisiniai nemažės. O kadangi kompanijos sugeba puikiai manipuliuoti vilionėmis, panašu, kad artimiausiu metu pavežėjų netrūks, o komisiniai nemažės. Nebent rinkoje pasirodytų naujas dalyvis su logiškais komisiniais ir abiems pusėms – keleiviams ir vairuotojams priimtinomis kainomis ir sąlygomis.

☆ Kokie yra realūs pajamų skaičiukai iš šios veiklos? Jeigu nustatyti veikimo spindulį, pvz pagal Bolt programėlės nutylėjimą – 8 km, užsakymus galima gauti ir 15 km atstumu (įsivaizduokite, kokie malonūs pojūčiai aplankys, kuomet įveikus tokį atstumą iki užsakovo, kurį pavežėjas važiuoja už dyką, paaiškės, jog jį tereiks pavežti porą kilometrų. Kas nežino, priminsiu, kad programėlė duodama užsakymą konkrečiam pavežėjui – užsakovo kelionės tikslo nerodo.. (!?), kaip nerodo ir už kokią kainą teks vežti keleivį, todėl pavežėjas pasirinkimo neturi. Vairuotojo nuo pat užsakymo priėmimo iki kelionės pabaigos, laukia vienas siurprizas po kito (atskira tema). Nustačius minimalų – 2 km veikimo spindulį, dauguma užsakymų vistiek bus už 3-4, o kartais ir dar daugiau kilometrų (kuriuos, iki užsakovo taip pat važiuojama už dyką). Konkretus pvz. – iki kliento važiuoju 2.1 km. Klientas pageidauja važiuoti į užmiestį (beje, vidurnaktį) – 19.1 km, atgal gauti pakeleivį jokių šansų, važiuoji atgal tuščiom. Viso – 40.3 km. Atlygis už kelionę: 12.1 Eur. Daliname šią sumą iš nuvažiuotų kilometrų (40.3 km) = 0.30 Eur/1 km. Iš jos minusuojame kompanijos interesą 25% = 0.23 Eur/1 km. Be abejo iš šios sumos minusuojame mokesčius, kurą ir amortizaciją (~ 12 ct). Rezultate iš kelionės kilometro lieka – 11 centų. Sekantis pvz.: iki kliento 2 km, kelionė – 2.1 km, tuščias važiavimas – 2 km. Viso: 6.1 km. Atlygis – 2 Eur. Atmetus visus interesus ir sąnaudas, 1 km kaina – tie patys 11 ct. Didžioji dalis kelionių rezultatai bus panašūs. Per darbo dieną nuvažiuojat 200 km x ~11 ct/1 km = 21 Euras. Už 21 Eura per dieną… na atsiprašau, reikia visiškai neturėti savigarbos. Tiesa, jeigu visas šis veiklos modelis veiktų kaip tikra keleivių Pavežimo paslauga – šiek tiek prisiduriant prie pagrindinės veiklos, laisvalaikio metu, viskas būtų kaip ir nieko, tačiau ne viskas auksas, kas žiba 🙂

☆ Anksčiau buvo taikomi kainų daugikliai, KLP maksimalus daugiklis (pasitaikantis 1 iš 100) – x1.3 Jokių piko ar naktinių tarifų. Pastaruoju metu siūlomas naujas monas – minimali 3 arba 4 Eurų kelionės suma taikoma konkrečiomis (kaitaliojamomis) valandomis, jeigu tuo metu priimami 80% užsakymų, t.y. praktiškai visi. Bet tai negelbsti savaitgalio naktimis vežiojant apsivėmusius ir apsisisiojusius klientus arba piko metu laužant automobilį transporto kamščiuose. Nes tokios kompanijos kaip Bolt, norėdamos bet kokia kaina įsiteikti klientui, „įsigudrina“ taikyti fiksuotą kelionės kainą. Tokiu būdu – nepriklausomai kiek laiko užtruksi kelionėje, kiek laiko lauksite kliento ar kokias aplinkkeliais važiuosite, kaina bus ta pati, t.y. iš anksto pateikta klientui (bet ir vėl, ne jums..). Pavežimo kompanijų daugiklių ir taip vadinamos minimalios kelionės kainos taikymas atitinka visą šių platformų kainodaros koncepciją, t.y. kainodara niekingai žema ir neadekvati. Tikriausiai pasaulyje nėra kitos šalies ir kito pavežimo ar taksi paslaugų teikėjo, kuris netaikytų daugiklių ir antkainių piko, nakties valandomis, švenčių ir savaitgalio dienomis ir užmiesčio kelionėms visoje veikimo teritorijoje. Pavežimo kompanijos turi savo logiką ir paskaičiavimus, kuriais bando pakeisti nusistovėjusią ir bendrai priimtą tvarką, tiesa, ne pavežėjų naudai.

☆ Neverta pamiršti ir keliamus perteklinius reikalavimus pavežėjui: pageidaujama klientus vežioti su kaip galima naujesniu, švaresniu, tvarkingesniu automobiliu, nepriekaištingai atrodančiu ir bendraujančiu vairuotoju, kuris neklaidžiotu po miestą, o žinotų jį kaip savo rankų pirštus, žinotų valstybinę kalbą, pageidautina dar kelias užsienio, atvažiuotu iki durų, lauktų kliento tiek kiek reiks, įkeltų (jeigu reikia) keleivio bagažą, kaitaliotų pagal kliento pageidavimus kelionės maršrutą, bet kokiomis aplinkybėmis išlikti mandagiu, nesivelti į ginčus su keleiviu ir prisitaikyti prie jo nuotaikos. Ir visą tai – už ~10 ct/1 km. Manau, kad kažkam negerai su galva arba pavežėjus laiko idiotais. Šiandien, nuvežus klientą per visą miestą, iš gautos sumos atėmus visus interesus ir išlaidas – neišeina net autoplovykloje nusiplauti automobilį…

☆ Ir taip, visa pavežėjo veikla peni: pavežėjų kompanijas, kuro ir auto detalių pardavėjus, auto servisus, VMI ir kitas siurbeles. Vairuotojui primesta gražaus uždarbio iliuzija, kad kuo daugiau jis perveš keleivių, tuo jis daugiau uždirbs 🙂

☆ Mano kuklia nuomone, pavežėjų kompanijos taikydamos minimalią 2 Eurų pavežimo kainą, nelabai susivaiko LT miestų atstumuose, klientų specifikoje, kultūroje, papročiuose ir kas svarbiausia – kainodaroje. Juolab, kad tie kas naudojasi pavežimo paslaugomis užjūriuose žino, kokios ten minimalios pavežimo kainos. Tiesos dėlei reiktų pasakyti, kad LT taikomas toks pat minimalus pavežimo įkainis kaip varguoliškose Afrikos ar Rytų EU šalyse. Deja, pragyvenimo lygis LT ženkliai aukštesnis negu minėtose šalyse, tačiau pavežimo įkainiai – nepadoriai žemi. Ne kartą ir ne du teko girdėti keleivių klausimų, kokiu stebūklingu būdu “apsimoka“ juos vežioti už tokius juokingus pinigus. Liūdna, jeigu nebūtų juokinga.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *